NAUJIENOS

Efektyviausias būdas Lietuvai apsirūpinti elektros energija 2010 m. – dalį šaliai reikalingos elektros energijos pirkti centralizuotai, dalį – laisvoje elektros rinkoje. Siekiant, jog Lietuvoje efektyviai veiktų laisva elektros rinka, centralizuotai išankstiniais kontraktais iš iškastinį kurą elektros gamybai naudojančių elektrinių ir elektros energijos importuotojų nuperkamos elektros energijos kiekis per metus negali viršyti 3 400 GWh.

Iš kur Lietuva pirks elektrą 2010 m. ir kaip pasiekti, kad elektros kaina būtų mažiausia?
2009 m. gruodžio 31 d. kartu su Ignalinos atominės elektrinės sustabdymu, pasibaigs ir stambiausio elektros energijos generacijos šaltinio Lietuvoje dominavimas. Šiuo metu Ignalinos atominėje elektrinėje pagaminama elektra tenkina apie 70-80% metinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Kiti 20-30% elektros energijos poreikio tenkinami perkant elektros energiją iš iškastinį kurą kūrenančių elektrinių (Elektrėnų, Vilniaus, Kauno ir kt.), atsinaujinančius šaltinius elektros gamybai naudojančių elektrinių, bei importuojant elektros energiją iš užsienio (Rusijos ir kita).

2010 metais prarastus Ignalinos atominės elektrinės pagaminamos elektros energijos kiekius gali pakeisti keletas šaltinių: didesnis elektros energijos importas iš Estijos, Latvijos (ypač pavasario potvynių metu), Skandinavijos (per Estlink kabelį), Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, kitų šalių, taip pat didesnės elektros energijos gamybos apimtys Lietuvos bei kitose elektrinėse. Trumpai aptarkime kiekvieną iš jų.

Lietuvos elektrinė.
Šiandien iškastinį kurą elektros gamybai naudojanti Lietuvos elektrinė galėtų pilnai kompensuoti visus prarandamus Ignalinos atominės elektrinės pajėgumus, tačiau šioje elektrinėje pagaminamos elektros energijos kilovatvalandės kaina 2009 m. siekia apie 37 ct. Palyginimui, vidutinė Skandinavijos Nordpool sistemos 2008 m. kaina – apie 15 ct/kWh, t.y. du kartus mažesnė. Taip yra dėl to, kad Lietuvos elektrinės agregatai skaičiuoja penktą gyvavimo dešimtmetį ir yra labai neefektyvūs (elektros energija paverčiama mažiau nei 40% sudeginamo kuro išskiriamos energijos). Tai reiškia, jog Lietuvos elektrinė yra ir artimiausiu metu išliks brangiausias elektros generavimo šaltinis visame Baltijos regione.

Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir kitos termofikacinės elektrinės.
Iškastinį kurą elektros energijos gamybai naudojančios Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir kitos termofikacinės elektrinės galėtų kompensuoti dalį prarandamų Ignalinos atominės elektrinės pajėgumų. Šiose elektrinėse elektros energija gaminama kartu su šilumos energija, kuri vėliau per miestų šilumos tinklus naudojama gyvenamųjų ir komercinių pastatų apšildymui. Šių elektrinių šaltuoju metų laiku gaminamos elektros energijos kaina yra mažesnė, kadangi dalį sąnaudų elektrinės padengia gautomis pajamomis už šilumos energijos pardavimus. Naujausia ir efektyviausia tokio tipo elektrinė – Panevėžio termofikacinė elektrinė. Jos pagaminamos elektros kaina 2009 m. siekia apie 34 ct/kWh. Vilniaus ir Kauno termofikacinėse elektrinėse pagaminamos elektros kaina siekia apie 28 ct/kWh (nors efektyvumas ir mažesnis, tačiau veikia mąsto ekonomija).

Atsinaujinančius išteklius elektros energijos gamybai naudojančios elektrinės.
Šio tipo elektrinėse (vėjo, hidro ir kitose) pagaminamos elektros energijos kiekis didėja kiekvienais metais. Tokių elektrinių pagaminamą elektros energiją supirkti privaloma už nustatytas kainas. 2009 m. elektros energijos pagamintos vėjo elektrinėse supirkimo kaina sudaro 30 ct/kWh, o hidro – 26 ct/kWh. 

Elektros importas.
Tam tikrus elektros energijos kiekius į Lietuvą galima importuoti iš Skandinavijos, Estijos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Atsižvelgiant į elektros perdavimo linijų pralaidumus, skirtingu metų laiku elektros energijos importas gali tenkinti iki 60-100% viso Lietuvos elektros energijos poreikio. Kiekvienos elektrą eksportuojančių šalių siūlomos elektros energijos importo sąlygos yra skirtingos ir priklauso tiek nuo situacijos Pasaulinėse energetinėse rinkose, tiek nuo Lietuvoje sukuriamų elektros energijos prekybos sąlygų. Šiuo metu Lietuvos elektros energijos vartotojai negali laisvai importuoti elektros, o susitarimus dėl elektros importo visos šalies mastu pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nustatytą tvarką sudaro AB „LIETUVOS ENERGIJA“.

Iš kur ir kaip Lietuvai apsirūpinti elektra 2010 m.?
Iki 2009 m. gruodžio 31 d., kol veikia Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos apsirūpinimo elektros energija klausimų spręsti nereikia, o periodais, kuomet Ignalinos atominė elektrinė būdavo remontuojama, apsirūpinimo elektra (padidintų elektros gamybos apimčių Lietuvos elektrinėje bei didesnio importo) klausimai buvo sprendžiami centralizuotai.

Nuo 2010 m. situacija iš esmės pasikeičia. Atsiveria trys keliai, kaip galima spręsti Lietuvos apsirūpinimo elektros energija klausimą: a) kaip ir iki šiol – centralizuotai, b) sukuriant laisvą rinką, c) mišrus variantas. Trumpai apie kiekvieną jų.

Centralizuoti sprendimai.
Sprendžiant Lietuvos apsirūpinimo elektros energija klausimą centralizuotai, visus esminius sprendimus ar tvarkas dėl elektros energijos pirkimo krypčių ir kiekių priimtų Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Kadangi sprendimai dėl elektros energijos tiekimo būtų priimami centralizuotai, Lietuvoje nebūtų sukurtos sąlygos laisvai elektros energijos rinkai egzistuoti, o elektros energijos tiekimas liktų monopoline veikla. Toks sprendimas užtikrintų elektros energijos tiekimo saugumą ir patikimumą, kadangi šalies mastu būtų pasirašomi išankstiniai elektros energijos tiekimo kontraktai su pasirinktais vietiniais gamintojais (arba nustatomos elektros energijos kvotos, kurias būtina nupirkti iš šių gamintojų) ar importuotojais, tačiau neužtikrintų nei mažiausios elektros kainos, nei prielaidų laisvos elektros rinkos funkcionavimui.

Laisva elektros rinka.
Visiškai laisvos elektros rinkos sukūrimas reikštų, jog centralizuotai nebūtų sprendžiami jokie Lietuvos apsirūpinimo elektros energija 2010 m. klausimai, o visi elektros vartotojai turėtų patys susirasti elektros energijos tiekėjus, iš kurių galėtų pirkti elektros energiją. Toks sprendimas garantuotų didžiausią konkurenciją tarp elektros energijos tiekėjų, kuri ilgainiui leistų pasiekti, mažiausią elektros energijos kainą. Būtent tokie apsirūpinimo elektra modeliai yra įgyvendinti Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose elektros energetikos sektorius liberalizavusiose šalyse. 

Visiškai laisvos elektros energijos rinkos modelis Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse galėtų būti siektinas galutinis apsirūpinimo elektros energija sprendimas, tačiau perėjimas prie šito modelio vienu žingsniu – iš kart nuo 2010 m. – keltų tam tikrų grėsmių. Pirma, Lietuvos elektros vartotojai patys niekada nesirūpino elektros energijos tiekimu, kadangi iki šiol visi sprendimai būdavo priimami centralizuotai. Antra, visiškai atvėrus Lietuvos elektros energijos rinką nuo 2010 m. kiltų grėsmė, kad Lietuvoje neatsirastų pakankamai elektros energijos tiekėjų tiek tam, kad vyktų efektyvi konkurencija, tiek tam, kad visi vartotojai būti aprūpinami elektros energija. 

Mišrus variantas.
Mišrus apsirūpinimo elektros energija variantas reikštų, jog dėl dalies Lietuvos elektros energijos poreikio tenkinimo būtų priimami centralizuoti sprendimai, o dalies elektros energijos poreikio patenkinimas būtų paliktas laisvai elektros energijos rinkai. Toks sprendimas pereinamuoju laikotarpiu leistų užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir nenutrūkstamumą, kadangi centralizuotai priimamų sprendimų dėka būtų pasirūpinta labiausiai pažeidžiamomis elektros energijos vartotojų grupėmis, bei sukurti sąlygas laisvai elektros rinkai funkcionuoti ir vystytis, kas savaime užtikrintų mažiausią elektros kainą. Ilgainiui centralizuotai priimamų sprendimų dalis galėtų mažėti, kol galiausiai visas šalies apsirūpinimas elektros energija būtų paliktas laisvai elektros rinkai. 

Belieka atsakyti į klausimą, koks Lietuvos elektros energijos poreikis turėtų būti užtikrinamas išankstiniais centralizuotais kontraktais, o koks – paliktas laisvos elektros rinkos daliai. Atsakant į šį klausimą, labai svarbu suvokti, jog laisva elektros rinka negali egzistuoti tik dieną, o naktį būti centralizuota. 

Elektros energijos poreikis kinta priklausomai nuo metų ir paros laiko. Žiemą jis didesnis nei vasarą, o dieną didesnis nei naktį. Pats mažiausias elektros energijos poreikis Lietuvoje būna vasaros naktimis. Prognozuojamas Lietuvos elektros energijos poreikis 2010 m. vasaros naktį sudarys apie 600 MW (žiemos dieną šis poreikis gerokai viršija 1 000 MW). 

Siekiant, kad laisvos elektros rinkos dalis Lietuvoje sudarytų ne mažiau kaip 50 %, maksimalus centralizuotai nuperkamos elektros energijos kiekis vasaros naktimis negali viršyti apie 600 MW x 50 %  = 300 MW. Atitinkamai, jeigu centralizuotai nuperkamos elektros kiekis dieną ir naktį siektų 600 MW, Lietuvoje neliktų net teorinių prielaidų laisvos elektros rinkos egzistavimui. 

Kadangi centralizuotai elektra perkama fiksuotais kontraktais, kas dažniausiai reiškia vienodą galingumą tiek dieną, tiek naktį, tai siekiant, jog Lietuvoje būtų sudarytos teorinės sąlygos bent 50 % laisvos elektros rinkos egzistavimui, centralizuotai nuperkamos elektros energijos kiekis per metus negali viršyti apie 300 MW x 8760 val. = 2 628 GWh. 1 lentelėje pateikiami skaičiavimai, kiek atitinkami centralizuotai nuperkami metiniai elektros energijos kiekiai palieka vietos laisvos rinkos funkcionavimui.

1 lentelė. Laisvos elektros rinkos dalies ir centralizuotai nuperkamo elektros kiekio dalies ryšys.

Centralizuotai užtikrinama elektros galia	Centralizuotai nuperkamas metinis elektros kiekis	Centralizuotai nuperkamo metinio kiekio dalis	Likusi elektros poreikio dalis laisvos elektros rinkos funkcionavimui
450 MW	3 942 GWh	39 %	25 %
420 MW	3 679 GWh	37 %	30 %
390 MW	3 416 GWh	34 %	35 %
360 MW	3 154 GWh	32 %	40 %
330 MW	2 891 GWh	29 %	45 %
300 MW	2 628 GWh	26 %	50 %

Kaip matyti iš 1 lentelės, centralizuotai užsitikrinant apie 4 000 GWh metinį elektros energijos kiekį, laisvai elektros rinkai funkcionuoti liekanti dalis siektų tik 25 %. 

IŠVADOS: efektyviausias būdas Lietuvai apsirūpinti elektros energija 2010 m. – dalies elektros energijos pirkimas centralizuotai, kas užtikrintų elektros energijos tiekimo saugumą ir nenutrūkstamumą, ir dalies – sudarant sąlygas laisvos elektros rinkos egzistavimui, kas užtikrintų konkurenciją tarp elektros tiekėjų, o tuo pačiu ir mažiausią elektros energijos kainą. 

Siekiant, jog Lietuvoje laisva elektros rinka sudarytų ne mažiau nei 50 % dalį, centralizuotai išankstiniais kontraktais, kvotomis ir kitais instrumentais užtikrinamas elektros energijos kiekis per metus neturėtų viršyti apie 2 600 GWh arba apie 26 % šalies metinio elektros energijos poreikio.

Petras Jašinskas