NAUJIENOS

Po vakar dienos Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės ir l. e. p. Energetikos ministro A. Sekmoko sutarimo, kad LEO LT, AB (LEO LT) toliau egzistuoti negali, regis, visi atsakymai dėl šios bendrovės veiklos tęstinumo pateikti. Panaikinus LEO LT, šalies elektros sektoriaus problemoms spręsti bus reikalingas kitas instrumentas. Kad ir koks jis bebūtų, svarbiausia, kad nesustotų jungties į Švediją (toliau – NordBalt) tiesimo darbai ir kiti LEO LT vystomi projektai.

Elektros perdavimo jungties iš Lietuvos į Švediją idėja kilo iškart po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo 1990 m. Lietuvos elektros energetikos sektoriui ši jungtis turėtų ypač didelę reikšmę, nes didintų šalies energetinį nepriklausomumą, konkurenciją elektros rinkoje ir taip teiktų naudą elektros vartotojams.

Visiškai aišku, kad tai – nepelningas projektas. Šį teiginį geriausiai pagrindžia faktai:

	a)	Jungties vis dar nėra, o juk privačios bendrovės spėriai griebiasi komerciškai patrauklių projektų;
	b)	Europos Sąjunga yra pasirengusi skirti kabelio tiesimui 175 mln. eurų paramą, o pelningos iniciatyvos šitaip remiamos nebūna.

Beveik du paskutinius dešimtmečius elektros perdavimo jungties iš Lietuvos į Švediją projektą supo įvairios politikų, energetikų ir įvairių sričių ekspertų diskusijos, tačiau taip arti, kaip šiandien, prie išsvajotosios jungties Lietuva dar nebuvo niekada. Po 2009 m. balandžio 27 d. Baltijos šalių Ministrų Pirmininkų pasirašytos deklaracijos ir 2009 m. liepos 10 d. Lietuvos, Latvijos ir Švedijos bendrovių pasirašyto memorandumo, beliko Europos Komisijai pateikti paraišką ir pradėti techniškai įgyvendinti projektą. Memorandumą pasirašiusios šalys paraišką pateiks rytoj. Tikėkimės, darbai prasidės taip pat greitai.

L. e. p. Energetikos ministras A. Sekmokas, Energetikos, Ūkio ir Užsienio reikalų ministerijų tarnautojai ir pareigūnai bei visa Lietuvos Respublikos Vyriausybė su l. e. p. ministru pirmininku A. Kubiliumi priešakyje politinėje tarptautinio bendradarbiavimo erdvėje atliko milžinišką ir Lietuvai be galo svarbų darbą. Nors tautos išmintis sako, kad „gera pradžia – pusė darbo“, reikia manyti, kad NordBalt projekte taip sudėtingai ir po ilgų diskusijų pasiektas susitarimas, vainikuojantis sėkmingą projekto pradžią, reiškia dar daugiau. Šiandien tuo visi ypatingai džiaugiamės ir linkime, kad kita pusė darbo būtų atlikta kaip įmanoma greičiau.

Kad ir kaip keistai tai skambėtų, dėl esamos situacijos smarkiai „kalta“ yra ir... LEO LT. Žinoma, daug populiariau yra kritikuoti buvusius „liūto“ vadus už šimtatūkstantines kompensacijas (tai – irgi svarbu) nei pagirti p. D. Montvilą ir G. Mažeiką už tai, kad dirbdami LEO LT gyveno tarp Lietuvos, Švedijos, Latvijos ir Briuselio, arba ex bendrovės prezidentą p. J. Niedvarą už jo susitikimus su aukščiausiais Švedijos pareigūnais. Visgi ne kas kitas, o LEO LT organizacija, nors ir trumpai, bet prasmingai gyvuojanti, buvo viena pagrindinių darbinių jėgų, dėl kurios apie NordBalt tiesimo darbus šiandien kalbame realiai, o ne tik galimybių studijomis.

Atėjo lemiamas momentas. Norint, kad Lietuvos – Švedijos elektros jungties įgyvendinimas nenutoltų dar mažiausiai vieneriems metams, būtina dar šiemet atlikti Baltijos jūros dugno tyrimą, o tai įmanoma tik vasarą. Laukti nėra kada.

UAB „NDX energija“ supranta padėtį ir yra pasirengusi bendradarbiauti, kad Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės ir l. e. p. Energetikos ministro A. Sekmoko aiškus sutarimas būtų įgyvendintas teisingai, teisėtai ir kaip įmanoma greitai. Tikime, kad valstybės atstovų pasirinktas sprendimas yra išmintingas, o sukurtas naujas įrankis Lietuvos elektros sektoriaus problemoms spręsti bus ne mažiau efektyvus nei LEO LT.

Šiandien, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo momentu Lietuvai tampant vis labiau priklausomai nuo rytinių kaimynų, siekiančių Lietuvoje įvesti energetinį diktatą, visuomenės interesas yra veikti, kad bent sprendimai dėl kabelio tiesimo į Švediją dar dešimtmečiui negultų į kieno nors stalčių su grifu „atidėti kitam posėdžiui“ arba „reikalinga dar viena studija“.