NAUJIENOS

Po Ignalinos atominės elektrinės (toliau – IAE) uždarymo Lietuvos elektros energetikos sektoriaus laukia didelės permainos ir sunkiai iš vietos judantis stambių strateginių projektų įgyvendinimas. Skaičiuojama, kad net įvertinus Europos Sąjungos 175 mln. EUR paramą elektros perdavimo jungčiai tarp Lietuvos ir Švedijos NordBalt, šio projekto įgyvendinimui reikės papildomų 2 mlrd. Lt. Tai reiškia, kad kiekvienos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Švedijos) bendrovėms, įgyvendinsiančioms projektą, prie gaunamos ES paramos teks „sukrapštyti“ dar po 700 mln. Lt.

Ką jau kalbėti apie naujos atominės elektrinės statybą, kurios kaina svyruoja apie 3 000 – 4 000 EUR / 1 kW. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokio dydžio nauja atominė elektrinė bus statoma, Lietuvai norint padengti apie 1 000 MW prarandamo elektros energijos generavimo pajėgumo (šiuo metu dar veikiančio antrojo IAE reaktoriaus galia siekia 1 300 MW), reikės užtikrinti apie 12 mlrd. Lt finansavimą (3 500 EUR/kW x 1 000 000 kW x 3,4528 Lt/EUR).

Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje numatyti ir dar du projektai – elektros perdavimo jungtis su Lenkija bei Lietuvos elektros energetikos sistemos integravimas iš rytietiškos IPS/UPS į vakarietišką UCTE, virstančią į ENTSO-E, sistemą. Šių projektų vertė tiksliai nėra žinoma, tačiau taip pat skaičiuojama milijardais litų.

Projektai ambicingi, sąrašas netrumpas. Būtinumas – akivaizdus, tačiau jau metų metais niekas nepajuda iš vietos.

Kodėl? Nekvestionuodama kitų aplinkybių, UAB „NDX energija“ siūlo pažvelgti į šiuos projektus turėsiančių įgyvendinti bendrovių rodiklius ir patiems įvertinti bendrovių finansinį pajėgumą įgyvendinti bent jau patį realiausią ir būtiniausią projektą, dėl kurio žodžiais visi sutaria – NordBalt jungties tiesimą.

Numatyta, kad NordBalt projektą įgyvendins:

• iš Lietuvos pusės – AB „LIETUVOS ENERGIJA“ (toliau – LE) kartu su Centrine projektų valdymo agentūra, kuri administruos iš Europos Sąjungos gaunamas šiam projektui skirtas lėšas,
• iš Latvijos pusės – Latvenergo AS (Latvijos elektros sektoriaus holdingo kompanija, toliau – LA),
• iš Švedijos pusės – Svenska Kraftnät (Švedijos perdavimo sistemos operatorius, toliau – SK).

Siekiant išsamesnės analizės, kartu pateiksime ir Eesti Energia AS (toliau – EE, Estijos elektros sektoriaus holdingo kompanija) bei konsoliduotus LEO LT, AB palyginamuosius 2008 m. rodiklius.

Kaip matyti iš toliau pateikto grafiko, daugiausiai turto 2008 m. pabaigoje valdė LEO LT, AB (10,06 mlrd. Lt). Toliau seka LA (8,26 mlrd. Lt), EE (6,22 mlrd. Lt), SK (4,17 mlrd. Lt) ir galiausiai LE (2,9 mlrd. Lt).

Daugiausiai pajamų per 2008 m. uždirbo LEO LT, AB (2,84 mlrd. Lt). Toliau sekė SK (2,78 mlrd. Lt), LA (2,34 mlrd. Lt), EE (2,31 mlrd. Lt) ir LE (1,53 mlrd. Lt). Atkreiptinas dėmesys, kad dalį LE pajamų gauna už šiuo metu eksportuojamą IAE pagaminamą perteklinę elektros energiją. 2009 m. pabaigoje sustabdžius IAE, LE šių pajamų neteks. Taip pat dalį pajamų LE gauna iš elektros prekybos veiklos, kuri turės būti atskirta nuo perdavimo sistemos operatoriaus veiklos. Pagal bendrovės finansinę atskaitomybę, tik iš perdavimo veiklos uždirbtos LE pajamos 2008 m. sudarė 0,8 mlrd. Lt.

Pagal vieną plačiausiai naudojamų pelningumo rodiklių – EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą) 2008 m. pirmavo SK (0,88 mlrd. Lt), toliau sekė LEO LT, AB (0,82 mlrd. Lt), EE (0,75 mlrd. Lt), LA (0,53 mlrd. Lt) ir LE (0,2 mlrd. Lt). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas priežastis, grafike pateikiama tik iš perdavimo sistemos operatoriaus veiklos LE uždirbta EBITDA (0,08 mlrd. Lt).

Sunkmetis pakoreguos visų šių bendrovių rodiklius. Tikėtina, kad Baltijos šalių elektros energetikos bendrovių rodikliai, elektros energijos vartojimui 2009 metais smunkant 10 ir daugiau procentų, prastės labiausiai.

Visgi, joks sunkmetis neturėtų sustabdyti Lietuvai gyvybiškai svarbių elektros energetikos ūkio strateginių projektų, ypač elektros perdavimo jungties tarp Lietuvos ir Švedijos, įgyvendinimo. Šiandien svarbiausia – nesustoti.